Apie renginį

Maloniai kviečiame į jau 11-ą kartą vyksiančią „Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dieną!

„Thermo Fisher Scientific“ Mokslo diena – tai renginys, kiekvienais metais suburiantis šalies mokslininkus ir tyrėjus.

Šį kartą susitikime irgi virtualiai – naujausius mokslininkų pranešimus išgirsime iš virtualios auditorijos ir, kas labai svarbu, turėsime galimybę bendrauti, užduoti klausimus bei pasidalinti idėjomis.

Pranešėjai

KAREN E. NELSON

Chief Scientific Officer, Thermo Fisher Scientific

dr. TAUTVYDAS KARVELIS

Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (Biotechnologijos instituto) vyresnysis mokslo darbuotojas

dr. AISTĖ JEKABSONE

Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Vaistinių medžiagų ikiklinikinių tyrimų laboratorijos vadovė, vyresnioji mokslo darbuotoja

doc. dr. IEVA PLIKUSIENĖ

Vilniaus universiteto Chemijos ir geomokslų fakulteto docentė, vyriausioji mokslo darbuotoja, 2021 Loreal Baltic for Women in Science jaunųjų talentų apdovanojimo laimėtoja

dr. STEPHEN JONES

Research Group Leader at the EMBL Partnership Institute for Genome Editing Technologies at the Vilnius University Life Sciences Center

POVILAS KAVALIAUSKAS

Research Associate at Joan Sanford I. Well Cornell Medicine of Cornell University (US), Institute of Genome Sciences, University of Maryland School of Medicine (US). Povilas is included in the European 30 under 30 list, which highlights 30 outstanding young scientists 30 years of age or younger in the fields of Clinical Microbiology and Infectious Diseases.

Vilnius-Lithuania iGEM 2021 komanda

Programa ir pranešimų įrašai

„TnpB – transpozonuose aptinkamas naujas genomo redagavimo įrankis“

Pranešėjas: Dr. Tautvydas Karvelis, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro (Biotechnologijos instituto) vyresnysis mokslo darbuotojas

Tautvydas Karvelis pristatys 2021 m. spalį „Nature“ žurnale publikuotą devynių Vilniaus universiteto mokslininkų, tarp kurių ir prof. Virginijus Šikšnys, prof. Česlovas Venclovas, tyrimą. Tai – pirmas kartas, kai aukščiausio reitingo pasaulyje mokslo žurnale publikuojamas vien Lietuvos mokslininkų kolektyvo straipsnis.

Gyvų organizmų genomų persitvarkymuose vieną iš pagrindinių vaidmenų atlieka transpozicija. IS200/IS605 ir IS607 šeimų insercinės sekos (IS) yra vieni iš paprasčiausių ir seniausių mobiliųjų genetinių elementų. Šie elementai koduoja tnpA transpozazę, kuri yra būtina transpozono mobilizacijai ir dažnai turi papildomą tnpB geną, kurio funkcija nėra žinoma.

Nors buvo pasiūlyta, kad TnpB gali dalyvauti nuo TnpA priklausomos transpozicijos reguliacijoje, tačiau šio proceso molekuliniai mechanizmai iki šiol nebuvo žinomi. Taip pat, remiantis sekų analize iškelta prielaida, kad TnpB yra CRISPR-Cas9/Cas12 nukleazių, plačiai taikomų genomo redagavimui, pirmtakas.

Šiame pranešime bus pristatyti rezultatai, gauti charakterizuojant ISDra2 TnpB iš Deinococcus radiodurans, kurie atskleidė, kad TnpB yra nuo RNR priklausoma nukleazė, gebanti kirpti DNR. Šie rezultatai ne tik pirmą kartą leido pasiūlyti galimą naują TnpB funkciją transpozicijoje, bet ir eksperimentiškai patvirtino hipotezę, kad su mobiliaisiais genetiniais elementais susijęs TnpB baltymas yra CRISPR-Cas9/Cas12 nukleazių protėvis. Taip pat, pademonstruotas šio baltymo aktyvumas žmogaus ląstelėse sukuria prielaidas juos taikyti praktikoje kaip naujus genomo redagavimo įrankius.

“Kvėpavimo takų ir smegenų ląstelių nuotolinis bendravimas keičiantis užląstelinėmis pūslelėmis.”

Pranešėja: dr. Aistė Jekabsone, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kardiologijos instituto Vaistinių medžiagų ikiklininkinių tyrimų laboratorijos, Farmacinių technologijų instituto Farmacinės mokslinės laboratorijos vyresnioji mokslo darbuotoja

Užląstelinių pūslelių tyrimų sritis atvėrė naują puslapį suvokiant ląstelių nuotolinio apsikeitimo informacija reikšmę. Ilgą laiką buvo manoma, kad kraujo-smegenų barjeras visiškai apsaugo centrinę nervų sistemą nuo periferinių infekcijų, tokių kaip, pavyzdžiui, COVID-19.

Tačiau paaiškėjo, kad virusinės infekcijos paskatina kvėpavimo takų ląsteles gaminti egzosomas, kuriose yra virusinės genetinės medžiagos ir uždegiminių veiksnių. Dar daugiau – tokios egzosomos lengvai patenka į smegenis.

Kas toliau? Pakeliaukime kartu su virusą imituojančiais veiksniais sužadintomis kvėpavimo takų egzosomomis ir pažiūrėkime, kur jos keliauja, su kokiomis ląstelėmis susitinka ir kokią žinią joms perduoda.

„Optiniai metodai biologinuose jutikliuose: ką apie biomolekulių sąveiką mums gali pasakyti šviesa?“

Pranešėja: doc. dr. Ieva Plikusienė, VU Chemijos ir geomokslų fakulteto docentė, vyriausioji mokslo darbuotoja, 2021 Loreal Baltic for Women in Science jaunųjų talentų apdovanojimo laimėtoja

Šviesos sąveika su įvairiomis medžiagomis kėlė žmonių susidomėjimą nuo senų laikų. Itin reikšmingas tyrimų šuolis buvo pasiektas tuomet, kai atsirado šiuolaikiniai kompiuteriai, nes tai leido įgalinti šviesą tirti įvairias biologines molekules ir jų sąveiką.

Optiniai metodai turi daug privalumų kuriant ir tobulinant įvairius biologinius jutiklius, nes jų didelis jautris, tokie metodai nereikalauja molekulių žymėjimo, yra nekontaktiniai, neardantys ir leidžia nustatyti biomolekulių sąveikas realiuoju laiku. Naudojant tokius jutiklius gali būti tiriama baltymų, tokių kaip antikūnai ir antigenai ar receptoriai ir ligandai sąveika realiuoju laiku.

Šiame pranešime bus apžvelgtas optinio metodo – spektrinės elipsometrijos taikymas naujojo koronaviruso SARS-CoV-2 spyglio ir nukleokapsidės baltymų ir specifinių antikūnų bei granuliocitų kolonijas stimuliuojančio faktoriaus receptoriaus –ligando kompleksų susidarymui tirti.

Karjeros galimybės „Thermo Fisher Scientific“

Pristatysime karjeros galimybes „Thermo Fisher Scientific“ Vilniaus padalinyje, pradedant čia veikiančiu didžiausiu regione privačiu Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centu ir baigiant gamyba bei kokybės užtikrinimu.

Atsakysime į jūsų klausimus ir, aišku, apžvelgsime kokias galimybes atlikti praktiką bei gauti vardines stipendijas siūlome bakalauro ir magistro studentams.

Vilnius-Lithuania iGEM 2021 komandos projekto „AmeBye“ pristatymas

Komanda jau 7-uosius metus atstovaus Lietuvai didžiausiame pasaulyje sintetinės biologijos konkurse iGEM – kviečiame pirmiesiems išgirsti šių metų jų projekto pristatymą ir užduoti klausimus kolegoms. Iki šiol kasmet komanda pelnydavo aukso medalius ir net 2 kartus pavyko laimėti Didįjį prizą. Konkurso esmė – mokslinių projektų, sprendžiančių aktualias visuomenės problemas, kūrimas. Šiemet komanda nagrinėja infekcinę ligą amebiazę.

Kasmet 50 milijonų žmonių užsikrečia simptomine amebiazės forma, o net 100 000 – miršta. Nors infekcija labiausiai paplitusi tropinėse šalyse, kasmet atvejų pasitaiko ir Lietuvoje. Didelis paplitimas, prieinamų diagnostinių testų trūkumas, specifinės prevencijos nebuvimas ir sudėtingos ligos pasekmės paskatino mūsų komandą kurti efektyvius prevencijos ir jautrius diagnostikos įrankius.

Pirmoji priemonė – tai probiotinė bakterija, gaminanti naringeniną. Šis junginys neigiamai veikia amebiazės sukėlėjo gyvybingumą. Probiotikai galėtų sustabdyti amebiazės plitimą dėl besimptomių atvejų ir žarnyno infekcijos progresavimą iki sisteminės infekcijos. Antroji priemonė – tai greitasis diagnostinis testas, paremtas aptameru, specifišku baltymams, kuriuos sekretuoja amebos sukėlėjas. Testas leistų efektyviai nustatyti sisteminės infekcijos atvejus.

“Revealing CRISPR Gene Editing Potential with Next-Generation Biochemistry”

Pranešėjas: Dr. Stephen Jones, Research Group Leader at the EMBL Partnership Institute for Genome Editing Technologies at the Vilnius University Life Sciences Center

Dr. Jones leads one of five inaugural research groups at the EMBL Partnership Institute in Vilnius University‘s Life Sciences Center. The Partnership is centered on developing novel genome editing technologies through in vitro and in vivo research.

Gene editors like CRISPR-Cas9 could soon provide cures for diseases including cancer, blindness and anemia. But CRISPR nucleases evolved to combat viruses, not for sequence-specific gene editing. They sometimes edit incorrect DNA, so called off-targets. Off-targets can cause unintended consequences that could harm patients.

To overcome this challenge, the Jones Lab engineers next-generation biochemistry methods – these combine gold-standard biochemistry with high-throughput DNA sequencing and bioinformatics – to reveal how CRISPR nucleases find and cut DNA.

In this presentation, Dr. Jones will share results showcasing how engineered CRISPR-Cas9 nucleases reduce off-targets and the unique way that CRISPR-Cas12a cuts and trims DNAs. This work contributes to making new genome editing technologies safer and more predictable.

“From Genomes to New Drugs: Omics Based Approaches in Antimicrobial Drug Discovery” 

Pranešėjas: Povilas Kavaliauskas, Research Associate at Joan Sanford I. Well Cornell Medicine of Cornell University (US), Institute of Genome Sciences, University of Maryland School of Medicine (US). Povilas is included in the European 30 under 30 list, which highlights 30 outstanding young scientists 30 years of age or younger in the fields of Clinical Microbiology and Infectious Diseases.

Rapidly rising antimicrobial resistance among bacterial pathogens remains one of the biggest challenges in the twenty-first century. Novel drugs and treatment strategies are urgently needed to overcome the growing crisis. Various approaches to develop new antimicrobials have been recently explored but very little contributed to the successful development of new leads for the pre-clinical evaluation.

Publicly available omics data for multiple priority pathogens lead to the identification of several novel targets and the development of drug discovery pipelines to combat the priority pathogens.

“The Impact of the Pandemic on Scientific Advances”

Pranešėja: Karen E. Nelson, Chief Scientific Officer, Thermo Fisher Scientific

Karen Nelson joined Thermo Fisher as Chief Scientific Officer in July 2021.Prior to joining the company, she spent many years with the J. Craig Venter Institute, a leading nonprofit research institute, serving as President from 2012 to 2021.

A pioneer of the human microbiome field, Karen has authored or co-authored over 220 peer-reviewed publications, edited three books, and is currently Editor-in-Chief of the journal Microbial Ecology and the newly announced PNAS Nexus, an open-access journal from the National Academy of Sciences. She is an elected member of the National Academy of Sciences and a Fellow of the American Academy of Microbiology.

Karen received a Ph.D. in animal science and microbiology from Cornell University, a master’s in animal science from the University of Florida, and a bachelor’s degree in agriculture and animal science from the University of the West Indies

Apie „Thermo Fisher Scientific“

„Thermo Fisher Scientific“ yra didžiausia pasaulio kompanija, siūlanti produktus ir paslaugas mokslui. Mūsų misija – padėti klientams kurti sveikesnį, švaresnį ir saugesnį pasaulį.

„Thermo Fisher Scientific“ klientai – farmacijos ir biotechnologijos įmonės, ligoninių ir klinikų diagnostikos laboratorijos, universitetai, mokslo institutai ir valstybinės agentūros, aplinkos ir procesų kontrolės institucijos. Šiuo metu „Thermo Fisher Scientific“ dirba 90 tūkst. darbuotojų, metinės pajamos – 35 mlrd. JAV dolerių.

Kompanijos padalinys Vilniuje – UAB „Thermo Fisher Scientific Baltics“ kuria, gamina ir pasaulio rinkose platina produktus gyvybės mokslų tyrimams ir diagnostikai. Produktai yra plačiai naudojami visame pasaulyje tiriant genų sandarą, raišką ir įvairovę, kuriant naujus įgimtų, paveldimų ir užkrečiamųjų ligų diagnostikos metodus.

„Thermo Fisher Scientific Baltics“ dirba daugiau kaip 1700 aukštos kvalifikacijos specialistų. Bendrovės Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centre dirba virš 200 mokslininkų ir tyrėjų. Tai – vienas iš didžiausias privačių mokslinių tyrimų centrų Baltijos regione.

Iškilus klausimams kreiptis:

ltvil.mokslo.dienos@thermofisher.com