2020 m. konferencijos pranešimų įrašai

„Thermo Fisher Scientific“ Mokslo dienų atidarymas

prof. dr. Arvydas Lubys, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vyr. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros direktorius

„COVID-19 pandemijos pamokos Lietuvai ir pasauliui“

Pranešėja: prof. dr. Aurelija Žvirblienė, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras, Biotechnologijos instituto vyriausioji mokslo darbuotoja, Imunologijos ir ląstelės biologijos skyriaus vedėja

COVID‑19 pandemija per keletą mėnesių dramatiškai pakeitė viso pasaulio situaciją. Pandemijos pradžioje buvo daugybė neatsakytų klausimų apie SARS-CoV-2 virusą ir jo sukeliamą COVID-19 ligą. Kaip virusas patenka į ląsteles? Kaip stabdyti jo plitimą? Ar virusas mutuoja, o jei taip – kokiu greičiu? Ar persirgus COVID-19 susiformuoja imunitetas, o jei taip – kiek ilgai jis trunka? Kada pavyks sukurti vakciną? Viso pasaulio medikų ir mokslininkų pastangomis tų neatsakytų klausimų lieka vis mažiau. Lietuvos mokslininkai taip pat prisideda prie SARS-CoV-2 tyrimų ir modernių diagnostikos metodų kūrimo.

„Naujos kartos sekoskaitos bibliotekos vos per 30 minučių: ar tai įmanoma?“

Pranešėjai: prof. dr. Arvydas Lubys, „Thermo Fisher Scientific Baltics“ vyr. mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros direktorius, Žana Kapustina, „Thermo Fisher Scientific“ Mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centro Pažangiųjų technologijų grupės vadovė

Naujos kartos sekoskaita (NKS) sukėlė perversmą nukleorūgščių analizės srityje, įgalindama organizmų ir biologinių procesų tyrimus viso genomo arba transkriptomo mastu. NKS taikymų spektras plečiasi dėka inovacijų mėginių paruošimo srityje, kurios leidžia ne tik reikšmingai paspartinti procesus, bet ir atveria galimybes spręsti visiškai naujus mokslinius klausimus.

Pranešime pristatysime kaip modifikuoti nukleotidai gali pakeisti visą eilę sudėtingų fermentinių manipuliacijų ir įgalinti naujoves tiek RNR, tiek DNR sekoskaitos srityse. RNR mėginių paruošimas sekoskaitai yra ypatingai kompleksiškas procesas, kurio supaprastinimas būtų ne tik patogus tyrėjams, bet ir leistų sumažinti techninio variabilumo rizikas. Pademonstruosime kaip naujos technologijos leidžia RNR mėginių paruošimą NKS supaprastinti iki vos vieno žingsnio proceso. Kartu su partneriais iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ir Nacionalinio vėžio instituto tikimės prisidėti prie NKS technologinio progreso vystydami novatoriškus sprendimus didelio našumo nukleorūgščių sekų analizei.

Karjeros galimybės „Thermo Fisher Scientific“

Vilnius-Lithuania iGEM 2020 komandos projekto “FlavoFlow” pristatymas

Komanda jau 6-uosius metus atstovaus Lietuvai tarptautiniame sintetinės biologijos konkurse iGEM – kviečiame pirmiesiems išgirsti šių metų jų projekto pristatymą ir užduoti klausimus kolegoms. Lapkričio 14-22 d. studentų komanda dalyvaus virtualiame konkurso finale Bostone, taigi „Thermo Fisher“ Mokslo dienos – jiems yra puiki proga ne tik pasidalinti projekto rezultatais su Lietuvos auditorija, bet ir pasitreniruoti prieš tyrimus pristatant tarptautinių teisėjų auditorijai Bostone.

Growing fish consumption rates encouraged marine culture farms to implement recirculating aquaculture systems that make intensive fish production compatible with environmental sustainability. Even if these systems reduce the use of terrestrial resources, water recirculation in such systems can cause significant losses because of bacterial or viral infections. A common pathogen of fish infections is the Flavobacterium genus bacteria, which can cause fish death in a few days after the initial infection. To detect the infection as soon as possible, we developed a rapid detection test based on helicase-dependent amplification and lateral-flow assay methods. Additionally, we created a novel treatment method which relies on a quorum sensing mechanism and exolysin protein with the aim of decreasing antibiotic consumption levels. Finally, to prevent forthcoming infections, our third goal is to provide a prevention system based on subunit vaccines encapsulated in alginate beads.

„From biobanking to personalized medicine“

Pranešėjas: prof. Andres Metspalu, MD, PhD, The Estonian Biobank, Estonian Genome Center, Institute of Genomics, University of Tartu, Estonia

The Estonian Biobank was founded in 2000 as a volunteer-based biobank, and now, 20 years later, it contains a collection of health and genetics data of over 200 000 individuals, approximately 20% of the adult population of the country. The Human Genes Research Act (passed in 2000) allows regular updating of data through linking to national registries, enabling long-term follow-up of the cohort and re-contacting biobank participants. A nationwide technical infrastructure (X-road) for the secure electronic exchange of medical data has also been established and is maintained by the state. Individuals have been genotyped with Illumina’s Global Screening Array, and the whole genomes of 3,000 individuals and whole exomes of 2500 individuals have been sequenced. This serves as a population-based imputation reference.

I will report 3 pilot projects where personalized medicine is implemented in Estonia: familiar hypercholesterolemia (FH), breast cancer and drug response. Using a “genetics first approach”, we discovered many new FH patients not detected by the medical system and for over 50% of the cases the treatment was changed. We have developed decision support tools for several major diseases, including risk estimates based on polygenic risks scores (PRS) for breast cancer, and pharmacogenomics based recommendations. Today, over 3,000 participants of the Estonian Biobank have received genetics-based counselling and the feedback has been very positive. As all these data will be transferred to the medical system within the next few years, personalized medicine as 4P medicine (personalized, predictive, preventive and participatory) has reached the point of no return in Estonia and according to the current plan first PRS based tests (“medical device”) should be implemented from 2023.

„Mumyse gyvena milijonai: žmogaus žarnyno mikrobiomas nuo gimimo iki senatvės”

Pranešėja: dr. Jurgita Skiecevičienė, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Virškinimo sistemos tyrimų instituto (VSTI) vyriausioji mokslo darbuotoja, VSTI Klinikinės ir molekulinės gastroeneterologijos laboratorijos vadovė, Gastroenterologijos klinikos docentė.

Žmogaus žarnyno kolonizacija mikroorganizmais prasideda kai žmogus išvysta pasaulį. Ir nuo to momento žarnyno mikrobiomas yra įdarbinamas žmogaus organizme tokiose svarbiose srityse, kaip imuninės sistemos programavimas, metabolizmas ir ryšiai su centrine nervų sistema. Bet kokie pokyčiai šioje ekosistemoje gali turėti tiesioginį ryšį su mūsų sveikatos būkle, elgsena, išvaizda ar net mąstymu. Pastarųjų dešimtmečių moksliniai tyrimai leido pamatyti kokį svarbų vaidmenį mikrobiomas vaidina žmogaus sveikatai bei atsakyti į tokius klausimus kaip: kas jį formuoja? kaip jis keičiasi gyvenimo bėgyje? Kaip jį keičia liga? Kokiais būdais galime pakeisti žarnyno mikrobiomą? Ar yra bakterijų, kurios lemia mūsų elgseną ir mąstymą, kūno sudėjimą, sportinius pasiekimus, o gal prailgina gyvenimą?

2019 m. dr. Jurgitai Skiecevičienei skirta prestižinė tarptautinės programos „Moterims moksle“ stipendija, kurios viena iš steigėjų – Jungtinių Tautų švietimo, mokslo ir kultūros organizacija UNESCO.

Karjeros galimybės „Thermo Fisher Scientific“